Laiškas

Man skirtą laišką mintyse dėlioji,
Gyvenimą supintą modeliuoji.
Formos, veido, nei žibančių akių dar nematai
Tik atsibudus krečia ta srovė šaltai.

Laisva valia sakysime gyvenam,
Nėra likimo, tik atoveiksmių seka.
Tačiau ką šiandien padarysi tu,
Paveikti gali mano sprendimus.

Ar valdom protu mes mintis,
Jei ką mąstysime jau žinoma?
Ar galim kliautis savimi,
Jeigu iš tikrųjų esam sukurti?

****
O šiandien kurjeris vėl perduoda gėles,
Nuo žmogaus, kurio nepažįstu tikrovės lygmenyje.
Jo kol kas / nėra (?) šioje gyvenimo versijoje.