tik išmintis ir meilė

tik išmintis ir meilė:
žolei, medžiui, paukščiui,
ir žmogui, esančiam šalia,
ar tam, kurį sutiksim
ir Visagaliam Pažinimo Dievui
pašaukčiau
net neįvardintu žodžiu,
vien skriejančia siela. Išliksim

tik meilėj, išminty...
išliksim Žemėje laisvais
ir skaitmeninio lagerio vergovėj -
sielos neuždarys
minčių, jausmų ir meilės, - ne,
nesudegins neomarksistiniai laužai
po mūsų kojom, istorijos dugne
dar blaškosi niekingas juokdarys

iš fiurerio gimtinės.
visi pamišėliai pasaulio
sutrikusių jausmų, - džiugiai
skaičiuoja mirusius ir mirsiančius
tik kūnus, jiems sielos - nepavaldžios
nesugrąžins, ir Saulės
neužtemdys iškrypę troškuliai,
metalo dulkės, į žemę krintančios

ir žmogiškos būties, lyties, šeimos
neigimas, - tik zirzimas mašalų
prieš audrą, kurios jie bijo,
kuri jiems pragaikštinga,
nes išmintis ir meilė -
jungtis ši tėvynainių, mūs šeimų
rankas ir širdis į Pažinimą kelia
į Visagalio kelią išganingą