Susipažinkim
Aš turiu keturis smegenų pusrutulius
po du kiekvienoje galvos pusėje
dvejus kaip ir tu dvejus paraleliniuose
pasauliuose
kai svajoju nusileidžia Saulė
ir pateka Mėnulis
kai galvoju mano galvoje ošia
lietuviškas miškas gali pamanyt
kad Mikalojus Konstantinas
rašo savo simfoniją kurios fragmentus
pirmoji išgirs Kymantaitė
gi jam pradėjus Kristupas Kolumbas
kas kartą išplaukia o jam bebaigiant
kaskart atranda Ameriką
taip visa jungiasi į sąsajas
pamedituok apie tai
kas skyrė pasaulį nuo logoso
iki jam atrandant prasmę
kai susimąstau ausyse švilpia vėjas
prie Meksikos krantų kyla tornadai
o prie Japonijos - cunamiai
atsiveria trečioji akis o žvaigždės prigęsta
kiekvienas graikinis riešutas
kurį tu suvalgai yra mano sėkla
ir mano smegenys
jeigu įsakyčiau tau galvoti
tu susprogtum
jei paprašyčiau pažinimą pradėt nuo savęs
tu imtum skraidyti naktį virš medžių
su kurtiniais o paskui išlėktum į kosmosą
granatų sultys kurias tu geri
yra vienas lašas mano kraujo
atskiestas vandeniu
kiekvienai undinei aš daviau po žvyną
nuogumui pridengti
ir po peleką žuvims
kad žinotų kur plaukia
nenoriu tavęs nuvarginti
dar šiąnakt bet
dabar tavo eilė Luiza