Bandysiu apginti.
Tokie eilėraščiai labai gerina pastabumą.
Yra buki kaip samtis
ir nors lenktu galu, bet užkliūti sunku.
Pastabumas gerėja einant nuo strofos prie strofos
ir būnant antroje bandant prisiminti
kas buvo pirmoje.
Pateiksiu pavyzdį.
I strofa
Šiandien buvo vakar
II strofa
Rytoj bus vakar
Gal 10 skirtumų ir nerasime,
bet aiškiai matyt, kad pirmose eilutėse
skiriasi vienas laikas ir vienas žodis.
Nežinau kam tie skirtumai, nelabai
pavyksta įsigilinti į laiko tėkmę,
kuri gal kažkam einšteiniška,
o kažkam suvisiškiausia kasdiena.