Ak Saule Saule
kai grįždavau pavakariais po darbo
sėsdavausi aš prieš monitorių už stalo
ir nors seniai nebegeriu alaus
kaip šiandien pamenu -
gurkšnodavau aš alų
nuo kurio gomurys veikiau
apkarsdavo nei apsaldavo
niekam be mūsų tai neįdomu
gi persirgęs buvau kadais
puokštėmis spalvingiausiomis
ir buketais visokių ligų
kurių šundaktariai dar nespėjo
išsiaiškint
norėdavau o Saule su tavimi
aš pasipist bet man
tiksliai pamenu - nuo trim penkių
vandenvietės galingas bokštas
nebestovėdavo taip kaip norėdavosi
ir kaip stovėti būdavo įpratęs jis
ir būdavo graudu be galo
ir apimtas nepagydomos nevilties
kartais teužsiimdavau tik tuo
jog pasitrynęs ašarojančias
graudulio akis
aš nerdavau į mūzos
tos išgalvotosios guodėjos sterblę
užvis labiausiai laukdamas
ką jinai man pakuždės
ar lyžtelėjus ausį pasakys
ak Saule Saule