Žingsniai nakties

Vis labiau ir labiau ims virpėti ranka atsigniaužus
Vis skambiau ir skambiau žiežirbuos sidabrinės monetos
Iš šventų aukurų čia beliko vienintelis laužas
Ir gyvenimas visas iš linijų delno įspėtas

Išmatuotas sekundėm skaudus toks vidinis degimas
Bet kol dega tavy – sutema ten įslinkti negali
Kaip paguoda malda užkalbėjimai tylūs ir kimūs
Kol dar plaka sparnais uždaryta širdis į narvelį

Rodos viskas gerai skamba laisve net šonkaulių grotos
Ir svarbiausia yra kurioje grotų pusėje lieka
Vienetinis gyvenimas – šūvis tik sykį teduotas
Galimybė tirpdyt netikrumą vienatvę ir sniegą

Ir klausyt kaip lauke ten už lango pūga įsidūko
Ten kur menas seniai nugalėjo sapnus ir tikrovę
Ima pirštas virpėt vis labiau ant nagano gaiduko
Ir sunku pagaliau atsakyt kas į galvą man šovė

Jeigu nieks tik aš pats jeigu niekas tik Viešpaties žodis
Man pro smilkinį zvimbdamas pralėkė šūvis švininis 
Po nakties aušo rytas baltais pelenais pasirodęs
Iš šventosios ugnies iš dangaus ir dievų peleninės

Cigarečių migla gęsta nuorūkos lieka tik gilzės
Jau išsprogęs seniai mūšio tvaikas ir parako kvapas
Kai sargyba nakties vėl prie slenksčio prigulusi ilsis
O aš laukiu laiškų kuriuos varnas parneš iš anapus