neturiu savo likimo
tik vieną nedidelį pjūvį sieloje
iš jo teka eilutės
nes tas pjūvis skauda
jei kas būtų pūlinį perpjovęs
būčiau ankščiau
pradėjęs gimti
numetęs
savo senąjį likimą
kaip sunešiotas kelnes
tegul jos lekia
į praeitį besisukdamos
kaip malūnsparnio sparnai
kaip man ankščiau pavykdavo
gyventi
su neteisingu likimu