Prieblandų vakaras

Nedrumski šio prieblandų vakaro
Jo mėlis į sielą taip skverbiasi
Prisėsk prie raudono ugniakuro
Sušildysi kūną sužvarbusį

Jau leidžiasi saulė apsunkusi
Sutviskusi ledo vitražuose
Dangus pro akis rodos sunkiasi
O akys į liūdesį gręžiasi

Pro ledą pro mėlyną stiklą
Pro debesį vėjyje genamą
Pro sapną tikresnį už tikrą
Pro šį suklastotą gyvenimą 

Kai laikrodžiai springsta sekundėm
Į ledo inkliuzą įšalę
Kur patys tylėjimu skundėm
Prabėgusį laiką pro šalį

Per ką tik iškritusį sniegą
Basom ir sužvarbusiom kojom
Kol nieko net draugo nelieka
Kurį aš tiesiog sugalvojau...