Ir dabar tu sėdi sukryžiavusi kojas, norėtum ir rankas, bet kaip tada rašysi?
Supranti, kad niekas nepadės,
Tik Aukščiausiasis, ką dar Jis sumanys su tavimi atlikti?
Norisi dejuoti, Dieve, nekrauk tiek ant manęs,
Ar išlaikysiu? Kartais atrodo, kad tai aš tas Jobas iš Biblijos...
Vieną tik žinau, kas dar gali man padėti, šie keturi žodžiai:
Galvai – šviesos,
Širdžiai – ramybės...


Violita











