mano drauge sielos dvyny proto broli rėmuo griaužia it požemio dvasios
drumstos ir todėl netyros laukan veržias mus kaltina kompiliacijom kai dėl to paties
visas margas pasaulis ir būtent dėl savo margumo nuo pat Babilonijos
Šumerijos ir Akado daug kartų buvo pagarbintas
daug aukų ir daug kraujo šiais dvigarsiais šaukia kartais balsas išties
it daigas prasikala
ir girdisi ne tik dykumoj ir atneša atpirkimą būna taip
kad jis išvarto prekeivių stalus o jo skambėjimas panašus
į sidabro upokšnį - kas Dievo Dievui kas ciesoriaus ciesoriui
kas sekarijų sekarijams?!
jeigu Dievas išgirstų tai ką sakau niekada manęs nepamirštų
niekada neapleistų duotų namus man pagaliau nors už juos dar nebūčiau
įmokėjęs ir pusės cistercijos bet žinau jeigu jis ką ir pasirenka
tai pasirenka iki pasirinkdamas
pamenu kartą sakyti pamokslą man buvo paskyrę
toliau nepamenu tik kad nėra nei graiko nei žydo
mano iškalba nuo tolaik iki dabar nekito
žodis sprangus lyg obeliskas nei išspjauti gali nei nuryti
pergyventi dėl to neturėčiau persekiotojų nors daug
akmenimis mėto retai o užmėtę nevelka už miesto
bus kaip kaulų šunų - vienas gulsis ant pilvo kitas ant šono
kertasi keliai ir gyvenimai prie girdyklos girtuoklis
perka Lesbijai rožę mat skambesys josios vardo jam
sufleruoja grožį o dar tos krūtys - jos nieko neprimena
tokių jis nėra matęs tai tikros reginių meistro dovanos...
pamažink ryškumą - matyk ne tik kismą bet ir vyksmą
burtas mestas ribos pereitos neliko pasienio kontrolės
nerimtos moterys mūsų bet net nemeluoja įsitėmyk ką sako
sako - jūs graibot giliai jūs graibot kažkur...
bet tik dar labiau tampa įtartina viskas nuo žodžių
ir nuo beribių krantų pasisukus Saturnui
šarkos iš gluosnio pakyla plunksnos sumirga ir atitrūkę
padalomis byra laiko smėlynai prie kojų vienamylio Katulo