Šaukštelis

Jos upelio balsas
Tarsi šviesa per šakas
Užliūliuoja mano liūną
Tu nugrimzdęs šaukštelis
Vien mintimi pasemiu visumą
Naktimis užmiegu vis lėčiau
It riedantis ne nuo kalno
Bet į jo gilumą
Tu esi mano pabiręs alfabetas
Su besislapstančiomis raidėmis
Painus galvosūkis
Tyluma niekada nebūna niūri
Voratinkliu lašeliai nukarę
Klausosi seno voro
Tuščiu pripildomas pilnas
Tavo vaizdas kaip lėtas
Įrimasis ežero stiklu
Tolybė atsispindi akių vandenuos
Dugnu basas pareinu per sausumą
Kai tyliu kalbėdamas nežinau
Ką pasakyti
Prigludęs skruostą pridėjęs prie
Tvinksinčio obuolio
Regiu graužtuko anatomiją
Tu manimi tampi
Laikinai išsikrauščiusi
Iš proto
Aš tau viena diena
Tu man visas gyvenimas