Vakaro pamąstymai. Latentinis debilumas

Turiu pažįstamą. Tokį pusiau iš matymo, pusiau iš pradėto ir nebaigto gerti nebrangaus vynelio butelio. Pradėjo jis vaikščioti prie jūros. Beveik kasdien. Matyt kaip tas sisifas bandė pasiekti savo utopinį tikslą: bergždžiai, tačiau atkakliai. Kaip tas Hemingvėjaus senis kasdien pėdindavo pajūriu vengdamas žuvėdrų išmatų. Tik priešingai nei prieš tai minėtas beisbolo mėgėjas – jis buvo jau nugalėtas. Nugalėtas savo paviršutiniškumo. Kartais jis bandydavo ką nors įrodyti drėbdamas purvą ant jam nepatinkančios personos. Kastuvu. Nes kitaip nemokėjo. Statybininko mentalitetas buvo giliai įleidęs savo šaknis. O subtilumo ir inteligencijos sėkla pas jį sunyko dar mokykloje, kai su kitais „vyrais“ pradėjo traukti pigias cigaretes lauko tualete, o po pamokų rišdavo skardines benamiams šuniukams prie uodegos – pramogos juk irgi reikalingos...
Aušo balzganas aštuoniasdešimt ketvirtosios dienos rytas. Kaip visad mano pažįstamas brido šiukšlinomis kopomis jūros link. Smirdėjo silke ir sulytu šuniu. „Ne – čia ne Rio de Janeiro“ – tartų vienas dėmesio vertas personažas. Bet mano pažįstamui tiko taip, kaip yra. Jo galvoje tuo metu sukosi pseudointelektualios mintys. Nuo Kafkos iki Berliozo... Jis nuoširdžiai tikėjo, kad JO diena išauš. Rytoj... Tikrai rytoj... Tuo tarpu JO diena paslapčia prunkštė į kumštuką. Nes toli gražu ne kiekvienam pasiseka prišikti laiptinėje ant kilimėlio ir paskambinus į duris įrodyti, kad čia instaliacija...
Tad dabar pagalvoju.... Kodėl mano minėtas pažįstamas yra nugalėtas? Kodėl jis irgi turi kuoką, irklą, vairą, bet negali nieko padoraus su jais nuveikti. Nes visa tai iš molio. Ir ne tokio molio, iš kurio galima ką nors nudrėbti... Bet iš nuotekų purvo. Sukietėjusio, bet silpno. Todėl, kad jis kaip ir dabartiniai Z kartos atstovai slįsta paviršiumi. Plakasi kaip plokščias akmenukas, sviestas tvirtos rankos, nesugebėdami pažvelgti į gelmę, slėpdami savo turinį po forma. O kai pasiekia gelmę – būna jau per vėlu... Nes tada tikslu tampa dugnas... Va čia ir išlenda latentinis debilumas!