Šiais blogų koncertų laikais,
ne visur ir ne nuolat, rečiau
skambant draugiškai – na, kaip laikais,
dažniau skambant – ne, nemačiau,
šitą metą spalvų ryškių,
tačiau permatomų kiaurai,
savo atspindį balai teškiu,
tam palankūs dabar orai,
ir knygynų virsme į muges,
teleskopams pralošiant skliautus
fejerverkams, kurių pasiges
vakarais kiekis absoliutus
tų, kuriems muzika ta ana
tokia pat kaip kur buvo prieš tai,
šią akimirką, kuri kupina
pasmerkimų visko griežtai,
intonacijų skurdo skubos
apsimesti lošėjo turtu
etape niekad nenusibos
būti net per ilgai nekartu,
šiais laikais, ir gerai, kad nors šiais
taip nutiks ne visiems, tik deja,
apsimetusiems ypač aršiais,
o taikingiems giliai viduje.