balandžiai ir jų nuolatinis alkis. fokusai ir burktažodžiai sukilimo priešaušryje.

balandžių lesintoja vidury miesto aikštės sukelia tikrą puotą
paukščiams žeria saujomis kruopas iš kibirėlio
meta į viršų su tokiu pranašišku užsidegimu vieną saują po kitos
apsuptyje sparnų sūkuriai ją rodos ims ir pakels nuo žemės
kaip kokią nežemišką būtybę į orą kaip fokusininką
prie Rio de Žaneiro Jėzaus statulos aš sužavėtas – ji pakyla
virš kasdienybės perkusininkų mušančių žingsnius ritmingai į darbą
vėluojančių skubančių troleibusų į pietų pertrauką grįžtančių vakarienės
žinių pamiegot žadintuvas pusryčiai kava čia prieina toks iš Makondo
užmeta dinozaurišką leteną man ant peties ir sako
negaišk laiko tiems fokusams eime daryt tikro sukilimo
radai į ką čia spoksot pakilo mat nuo žemės
ji tiesiog atrado ketvirtąją materijos būseną ir tiek
o mūsų sukilimui prireiks sparnų kurie sukelia ne tik sūkurius
bet pakelia ištisas mases išėjusias į gatves nežinia dar dėl ko
tiesiog dėl sukilimo

jau buvo naktis kai vėl pažvelgiau į aikštės vidurį
iš jos grindinio švietė galingas prožektorius
sūkuringais spiečiais jį atakavo naktinės plaštakės
padėjau galvą prigulęs ant jo suspindus pirmiesiems
ryto spinduliams buvo priešaušris kurio visi slapta laukė
tada tarsi šventųjų aureolė sugulė aplink mano galvą pilkšvų drugių lavonėliai
matyt jie nebuvo sutverti tokiai ryškiai šviesai tad krito ir krito
buvo nejauku tiesiog gulėt taip kaip kokiam sparnuočių mauzoliejuj
tad ištiesiau rankas į viršų suplojau ir nuskridau sau
mutabor ir abrakadabra prieš tai surikęs kaip beprotis buvau
su tramdomaisiais marškiniais ir prirakintas prie kasdieniškų reikalų
ir pareigų kurios išbraukdavo mane iš savęs tokio koks buvau iš tiesų

tai buvo rytas kai balandžių lesintoja nebepakilo
iš savojo guolio Viršuliškių mikrorajone kur Spaudos rūmai
reikėjo pamainos užpildyti atsiradusią spragą visuomenės sanklodoj
bet entuziastų buvo nedaug reikėjo gerai paieškoti
kas ryžtųsi perimti rimties ir tvarkos griovimo darbus
kurių tikslas niekam nebuvo žinomas buvo tik nujautimas

(lesk)  (lesk)  (lesk)
iš delno mano burtažodžius
palesk ir skrendam nusimetę kasdienybės burkas
mes dar paburkuosim ir dar pačiulbėsim
reikės aptart detales sukilimo ir Molotovo kokteiliais prisikimš
pilnas kišenes eilėraščių reikės reikalavimų sąrašo tuščio
lapo ir dar lesalo paukščiams
to turėtų pradžiai pakakti kad sukilimas įgautų pagreitį

miestas buvo atskirtas nuo necivilizuoto išorinio laukinio pasaulio
gynybine siena ir virš jos įrengtu specialiu dirbtiniu skliautu
jis saugojo nuo visko kas gali sudrumsti gyvenimą tarsi inkubatoriuje
ten piliečiai skubėjo į darbą įsikibę į naujos dienos laikraščius
kuriuose rašė apie pagaliau aklinai užtaisytą miesto gynybinės sienos skylę
pro kurią įskrisdavo visokie nenaudingi sparnuočiai
išmušantys miestą iš ritmo savo burkavimais ir čiulbesiais žodžiu
triukšmavo paryčiais kai dar ramybės metas be to kėlė įtarimų
kad tie garsai hipnotizuoja ir kelia pilietinio nepaklusnumo akcijų
galimą proveržį prieš nusistovėjusią tvarką tais savo čiulbesiais
varė į neviltį visokio plauko tvarkdarius palaikančius visuotinę rimtį
ne tik aikštėse bet ir jų prieigose kur praeiviai
galėjo susigundyti ir palesti netinkamų kruopų kurios išmuša iš įprastų
vėžių be to pašalinis poveikis jas pavartojus per dažnai pasireiškia
apsiplunksnavimu ir kliedesiais kad esi paukštis kad gali čiulbėti tai
per daug rizikinga kad galėtume rizikuoti visuotine visuomenės gerove
ir nekreipti dėmesio į viešai deklaruojamas paukštiškas pažiūras

tuo tarpu du kibirėliai kruopų prie užrakintų buto durų tebestovėjo
iki kol kaimynai iškvietė ugniagesius gelbėtojus praėjo šimtas
metų vienatvės sukilimas buvo numalšintas paprasčiausiu būdu
atjungė apšvietimą taip sumaniai kad niekas to nepastebėjo
ir išsiskirstė pasirodo visi jau seniai ir taip gyvenom tamsoje
tik niekas mums apie tai nepačiulbėjo ir neištarė nė vieno „burk“

užsispaudę snapus viena ranka nuo dvoko
kurį skleidė per ilgai užsibuvęs lavonas
kita ranka statutiniai darbuotojai viską sutvarkė
pamažėl viskas užsimiršo ir Molotovo kokteilius
pakeitė ugninis vanduo ir taikos pypkės
tiek ir pakako atrodo viskas nurimo ir stojo į savo vietas
įsivyravo drausmė ir tvarka
miesto aikštėje vėl pasigirdo rodos niekad nenuilstantys žingsniai
jų ritmas priminė pavyzdingiausias kareivines
o naktimis tik vienas kitas pakildavo iš guolio per sapnus
tarsi būtų trenktas tarsi abstinencijos prakaito išmuštas
buvo tik pasiteisinimo žodžiai sau naivūs „prisisapnavo ir tiek“
nekasdieniški žodžiai vidinė hibernacija ar poetizigzacija
ir šast ant kito šono miegoti nes naktis ir šviesos išjungtos

nusiritus ant kito šono tokie logokošmarai ilgainiui dingsta
ir dar įsivyrauja visuotinė taika su „savaisiais aš“
va čia tai fokusas
nejaugi viskas tuo ir baigta o kur sukilimai dingo sakau tarsi sau
tiksliau kažkuriam kuris buvo arčiausiai manęs
ir stukteliu alkūne į pašonę bet tas kažko matyt nesupratęs pakyla
ir nuskrenda iš paskos ir kiti buvę sukilėliai
o gal jie jau buvo tapę slaptaisiais agentais
aš tik trūkteliu pečiais ir būta čia ko
ir aš savęs kartais nesuprantu ir nepurkštauju
bandau po to susitarti kai lieku vienas

gal kad alkis čia tik rytinis tik įprastas reikalas
visiems reikia kartais pavalgyti ir paskraidyti
dar kartais pažaisti žodžių smėlio dėžėse pastatytą
ką nors ir sugriauti po to vėl statyti

mano artikuliacijos padargai tarsi mutavo per paskutinio sukilimo naktį
kai buvo demonstrantų minia išvaikyta neaiškiomis dujomis
„burk burk burk“ girdžiu savo balso nebepažįstu tartum būtų mane kas užbūręs
tikriausiai aš balandis užburtas tuoj užsimerksiu ir nuo balkono
krašto pakilsiu ieškoti kito lesalo girdėjau kad yra pabarstyta
šio mikrorajono viešojoj bibliotekoj už knygos viršelio
kurį atvertus taip užburia kad vėl tampi kitas ir taip išgyveni
bent keletą dienų nesukilęs prieš įprastą tvarką ar dar prieš ką nors
gal prieš greipfrutus prieš dualizmą dar prieš laumžirgių tatuiruotes

„burk“ man sako bibliotekininkė
kai pasisveikinu noriu sakau populiariausios
man pakiša skaitau „Burktažodžiai. Kaip suvilioti“
autorius spėju balandis toks pats kaip visi ne daugiau bet paimu
„burk burk“ atsisveikina bibliotekininkė ir mirktelį po to nusklendžia
prie katalogų stalčiaus įtariu palest irgi mat praalko balandė tokia visai nieko
kiekvienam savo lesyklos galvoju ir aš į snapą paėmęs tą knygą ištaręs
mutabor ir abrakadabra nuskrendu lesti į savo lesyklą kurioje manęs laukia
viena iš daugelio mano personifikacijų ji sakosi yra papūga kakadu
sklinda kalbos ji rengia planus naujam sukilimui kuris bus labiau koordinuotas
bus iškastas slaptas tunelis po gynybine siena bus pasirūpinta
transparantais su užrašais „Čia tikras sukilimas“ ji kalbėjo
užsidegus ilgai kol galiausiai paklausė ar turiu ko palest
daviau ką turėjau po to išskridom į žvalgybą ką kalba pasiklausyt
apie naują sukilimą kituose mikorajonuose kažkas jau šurmuliavo
ir tas toks šurmulys šiaip sau be niekur nieko nešurmuliuoja
tikriausiai čia bus tos kakadu darbas sklinda kalbos
ji turi ir egzotiško lesalo tiesiai iš piratų laivo triumo 
jei užsuki pas ją į svečius ji pavaišina juo ir šiaip ji gera pankė
spalvinga labai asmenybė jei ji vadovaus sukilimui galbūt
pasaulis nebebus toks koks buvo iki šiol jei atsiras vis daugiau skylių
nusistovėjusioj tvarkoj ir miestų gynybinėse sienose
atsiras daugiau skylių tvorose aplink gražiausiai tvarkomas teritorijas
pro kurias triumfuojančiai su eilėraščiais kišenėse įžengs visuomenės
paraštėse prisilesę keisčiausių idėjų tekstologiniai žaidėjai sukelti dar
vieno sukilimo pareikalauta bus vis kitokio lesalo ir burktažodžių
bus užburti dar vienai dienai
dar vieną vakarą su atverstom knygom iš kurių už viršelių
girdėsis sklindantys garsai burkavimų čiulbesių ir dar visokių ulbavimų
kakofonija ir tu vis labiau būsi paukštis pabudęs kas rytą vis lengviau seksis
skristi sklandyti pro spūstis troleibusuose pro spūstis pagrindinėse
eismo arterijose viskas bus kaip niekur nieko tik žinojimas kad dar yra
skylių sienose ir pro jas dar praskrenda paukščiai ir tu dažniau ištari
mutabor ir tampi kitas jau nebe tas kas buvai kai atvertei knygą
su burtažodžiais perkeliančiais į kitą miestą į kitą rajoną į kitą tave
trumpam buvau ir aš išsibraukęs iš gyvenimo ir atrodo kad vėl
kaip užburtas galiu tik pratarti „burk, burk“ ir priglaust po sparnu
dar daugiau užbrauktos kasdienybės kuri kaip indėnas pasipuošusi
plunksnom tarsi būčiau vėl aš užburtas šamano su sudžiovinta varle ant kalko
ir su šerno dantų vėriniu buvau užbrauktas kad galėčiau skraidyt
ir ieškot naujo lesalo ir pakilti virš aikštės kurioje sukilimą
numalšinti užmiršo ir šis išplito po visą miestą kol tu vis dar čia
skaitai tikro sukilimo instrukcijas ir atsitraukęs nuo teksto sakai man
„burk“ (aš vėl išalkau noriu apsiryti žodžiais kuriuos barbeni man į langą
pro kurį žiūriu aš į gyvenimą miesto po skliautu ir vis ieškau jame skylių
kad pabėgčiau ir grįžčiau sukilčiau prieš tvarką kurios nebepakeliu
kurios reikia kad galėtum sukilti ir mutabor žodžiu užsiburti ir skristi
kur plunksnomis glostomi kūnai dar tik ruošias sukilti
ir burktažodžiais tiki ir nusileidę ant knygų vis lesa ir lesa
vis alksta kas rytą)