Šiandien laisva diena, todėl mes
nevyksim niekur. Aš prinešiu malkų.
Krosnelėj ugniai žvilgsniais diriguosim.
Eilė bus Frederikui. Gelmės
preliudų blokš mintis atgal – ko
daugiau norėti?, ir progos jiems
greit baigtis nesuteiksim. Gersi
Baltakio dovanoto vyno tolius.
Juos mintimi viena tik vysiuos.
Gerai, kad ta mintis begarsė.
Jos rūbai erzintų šventuolius...
Ir tik staiga suvoksiu – visos,
taip, visos mintys išsipynę
skliautuotoj veidrodinėj salėj
pakilti šokiui pasirengę – kelsis
ir šoks lyg į bangų sūpynes
patekę, priebalses, burnoj apsalę,
ištrems duslėjančios iki dejonių balsės,
ir mintys, ką gi, bus kitur, o
tuo pat metu atrodys pėdos
minčių atvėsę jau ir jau išdilę.
Krosnelėj liepsnai ims pritrūkti tūrio.
O bilietus kelionei į kupė duos
vaizdai sapnams – kas antrą mylią
jie keisis, vis ryškės ir plėsis,
kol mylios tęsis, o pabudus,
dalykai bus lengvai apkvaitę,
net skonis meilės didelės – jis
vėl druskos reikalaus, naujus tris pūdus
gaus. Ir... pradėsime savaitę.