Ausinės ir BO

Geriau ausinės prieštvaninės,
jose dainuoja dieviškoji Violeta U.,
nei kad Rosita Č. iš Bang Und Olufsen sistemos.
Pirmuoju atveju sau gyveni, nes
išmokai mėgautis tėkme garsų lėtų
o ne šviesa, kurioj nebus trukmė sutemus,

nes ši tik blyksnis. Nors ryškus.
Nors jo jėga tiksliau už laikrodį kartojas,
Ausies būgneliui siunčia sms.
Jei būtų Morzė, daugtaškių taškus.
O bosai? Čia kažkoks artojas.
Ir jūra plastiko. Ir kruiziniame mes.

Tai antra... O po užmerktais vokais,
tau laiškus, kaligrafiškai rašytus,
matai ir perskaitai. Ir vėl skaitai.
Ir akimis paukščius danguj vaikais –
tai ne dangus anas, o šitas,
debesimi nešąs, už jo laikais

ir nebijai paleisti – na tai kas, jei
kritimo laisvo pagreičiu žemyn,
rankas išskėtęs plotin, smigsi,
neištikimas parašiutų klasei,
o atsidavęs jan ir in,
gyvenantiems vidiniam tavo ikse.

Nukrisi, kada uždanga virtuali
iš dešinės į kairę priešingai antrai
jos daliai scenoje taps mūro siena,
koncertas baigėsi, tu per toli,
vinile stringa adata, neįmantriai
ji traška, ko norėt, seniena.