Vienišumas

vasaris vasara ir varis
tiek tos spalvos
nereikia spalvinti
baltoje telpa visos
net tos
kurių nėra
tavo akių rainelėje
kyla vėjas ir noras
viską išsklaidyti
sulesinti paukščiams
meilė tokia skaidri
nuplauna visus krislus
kurie trukdo matyti
toliau saulėtekio
niekas nesikeičia
tie patys muzikos garsai
iš patefono sklinda
su kylančiais garais
rytinės kavos
rankoje
vienišo keleivio