Apelsinų kvapas

Kvepėjo dieviškai – nes lupom apelsinus.
Juos valgėme tokie lengvai atsainūs.
Tyla, į muziką pasikėsinus,
nepešus nieko, dingo. Nevisai, nes
kelis kartus dar grįžo. Jau pasenus.
Tačiau šilta, gyva, lyg mėnesienos
prisiragavus. Laužėm kruasanus,
alyvuogių ir vyno buvo, lyg nuo scenos

violončelė gojo Für Alina
ir viskas buvo begaliniai plona,                     
beveik nesikalbėjom, laiką plyną
užstatėm pilimis, batalioną
minčių palikom saugot miesto sieną,
nors niekas niekam šiąnakt negrasina,
ir mudu geriam šaltą mėnesieną,
kuria tyla atskiedė mūsų vyną.