Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





54866 54866

Danger

Rekomendavo: dngl


Danger

Įžengiu į karštą vasarą. Šį kartą iš kitos pusės. Saulė ir laukas, viskas – savo vietose. Nuotolis nuo žmonių džiugina. Nuotolyje saugu ravėti mažai apsirengus, nors jokio ravėjimo ir nėra, tiesiog vaikštau ir mėgaujuosi. Nepastebiu, kad šį kartą kažkas kitaip. Kažkas ne taip, turbūt nėra gėlių alsavimo ir per orą prisiliečiančių paukščių sparnų, bet nepajuntu. Vaikštau ir mėgaujuosi.  Jutimas tvyro ore, bet aš nejaučiu. Kol nepamatau.

Kažkas atvažiuoja su lengvąja. Tiksliau – važinėjasi. Ne pati geriausia pramoga, tikriausiai koks nors beprotis. Sustoju ir stebiu, nes traktorius – įprasta, jų čia kartais pasitaiko. Retai, bet būna, lengvoji gi neturi ką veikti, vadinasi tik važinėjasi, todėl stebiu.
Lekia kaip per dykumų ralį. Keldama dulkes, – iš kur čia neapsėta žemė vasaros metu? Po mano kojomis irgi. Tik dabar pastebiu, kas ne taip, bet nebėra laiko dairytis – „ralis“ jau čia pat. Laksto sukdamas ratus itin keistai, taip niekas nevažiuoja. Bent jau ne dykumų ralyje, o surengti čia dykumų ralį, po dirbamas žemes daugiau negu kvaila, – tai pavojinga. Suprantu, kad ir man. Dar labiau stebiu.

Priartėja ganėtinai, jau matau, kad mašinoje sėdi dviese – vyras ir moteris. Abu liekni, inteligentiškai atrodantys, jis už vairo. Mano lauko gale, kur ir aš esu netoliese, tik anapus medelių juostos vėl daro ratą. Tik dabar pamatau vyro veidą. Baisus. Kažkoks keistas senio veidas – tokie būna maždaug penkiasdešimties vyriškiai besistengiantys būti kokių dvidešimt penkerių. Išsausėjęs veidas ir kaulėtas kūnas, šviesaus džinso, lyg pablukę aprėdai, bet svarbiausia – veidas. Tačiau vis tik, prieš pamatydami jį, pirma atkreipiu dėmesį į moters nenatūralumą. O, Dieve! Ji aiškiai mirusi. Nors galbūt dar ir ne. Tačiau taip neatrodo, taip bando teigti tik mano viltis ir protas, liepdami kuo greičiau skambinti pagalbos telefonu, ir dar instinktas, įspėjantis apie gręsiantį pavojų. 

Moteris aiškiai pasodinta priekinėje sėdynėje taip, kad atrodytų kaip gyva. Po to, kai jau pažvelgiu į vyro veidą, suprantu, kad ir pasivažinėti su ja buvo išvažiuota kaip su gyva. Vyriškis dar nežinia ką tikisi nuveikti su ja. Gal net į kokius Kanarus taip nušvilpti, bet aš jau nebejuokauju net mintyse. Kai mašina lėkdama (tokioms vietovėms) pasiutusiu greičiu ir tik vos pristabdydama daro posūkį, moters kūnas nenatūraliai atsilošia ir kaip tik tada, net jei ir neįžiūrint veido, matosi, kad ji negyva. Mano atveju turbūt reiktų sakyti nesąmoninga, tačiau aš negaliu. Beje, jos akys atmerktos, tai pamatau tik vieną akimirką, būtent sukant tą velnio ratą. Ratuką, nes jis nedidelis ir įstabu, kaip ta mašina dar atlaiko, ir kaip jis taip sugeba. Tai graži, inteligentiško, dailaus ir prakaulaus veido, plius-minus trisdešimties metų moteris, kai plius labiau nei minus, bet šito nesimato. Bandau tarp drebančių rankų susigraibyti telefoną ir jaučiu, kad tikrai tuoj tuoj turiu būti pastebėta, net ir bepročio užsiėmusio savo beprotyste – tuoj.

Kaip tik tada, pamačiusi kas yra atsitikę moteriai, ir pamatau jo baisų veidą. Tai veidas bepročio, įsivaizduojančio, kad yra protingas. Lygiai tokia pat jo veido išraiška turėjo būti tada, kai sodinosi tą moterį šalia savęs ir išvažiavo pasivažinėti kaip su gyva, – nepasikeitusi. Neabejoju, kad net kalbėjosi su ja. Turbūt liepė žiūrėti, kokie gražūs laukai lekia aplink. O sukdamas ratus, galbūt kerštingai ir pikdžiugiškai sakė – „dabar laikykis, kekše“.

Tai ir yra, – jo pamišimu apėjusios ir tik į judviejų pasivažinėjimą susmigusios akys, staiga užgriebia mane. Jose blyksteli, užsidega šėtoniškumas, kuris turbūt turėjo būti paskutinis dalykas, kurį matė ji. Dar vis bandau kažką tai nuveikti su telefonu, nors suvokiu, kad nebespėsiu. Paskambinti tikriausiai jau ne. Galbūt nupaveiksluoti. Tada atsimenu apie numerį. Numerį, reikia prisiminti. Bent numerį, nes dabar, po apsukto rato mašina į mane stovi užpakaliu ir galbūt nebeatsisuks?... Nors taip manyti po to, kai jis mane ir aš juos matėme taip iš arti, yra kvaila ir aš tai suprantu, bet vis tiek viliuosi. Viliuosi, kad nuvažiuos ir aš po to paskambinsiu, o numeris be abejo ir tada prasivers.

Keista, kad visai nepagalvoju apie mašinos spalvą, bet ji tikrai ne mėlyna. Ir ne jokia. Kažkokia neryški, neišsiskirianti, greičiausiai šviesi spalva, net ir turint omenyje to „dykumų ralio“ dulkes ji vis tiek yra iš šviesiųjų. Numerio nėra. Tiksliau, per vidurį, net nežinau ar nuo pat pradžių, bet per vidurį tikrai aiškiai matau nulius, kurie tęsiasi iki pat pabaigos ir užsibaigia 02. Gerai, man tinka. Bent jau šitai neapsunkins kai teks bėgti, nes mašina jau gręžiasi, bent tai atsiminsiu, jeigu tik... būsiu gyva.

Prieš patekdama ten, kur paskui pateksiu. Ten, kur įbėgusi į svetimų žmonių pilną kambarį, puikia žinodama, jog tai, kad jam reikės išlipti iš mašinos ir visi tie į mane dabar sužiurę žmonės, jo tikrai nesulaikys; prieš pasislėpdama už tolimiausiame kampe sėdinčio vyro, kuris tuokart man apsirodys kaip patikimiausia uždanga, nes labai plataus stoto ir kuris, vėliau pasirodys besąs nevaikščiojantys luošys viską darantis tiesiog po savimi; aš sumoju, kad pabėgti gali ir nepavykti, nes šį kartą viskas kitaip, o mašina jau lekia tiesiai į mane keldama dulkes; prieš visa tai ir pasiruošusi pirmam šuoliui per ją, kurio, tiesą sakant daugiau nei abejoju neįveiksianti, bet vis tiek žadu atlikti; ir vien tik dėl tos didelės abejonės, aš nutariu palikti tai moteriai ženklą, tai, kuri dabar sėdi šalia jo automobilyje. Vieną ranką ištiesiu į šoną, užgriebiu ore pirmą ir vienintelį pasitaikiusį jame dalyką – kopėčias ir įsmeigiu į žemę šalia manęs, kuri jau nepriklauso „dakaro raliui“ ir glūdi toje pačioje erdvėje iš kurios ką tik pasiėmiau jas. Negaliu „pereiti“ į ją šiuo metu, bet man užtenka ir tiek, kiek gavau – įsmeigiu kopetaites su ženklu, ant kurio didelėmis raudonomis raidėmis užrašyta „DANGER! “ ir įsitempiu šuoliui.
2021-01-09 19:14
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-01 05:39
Passchendaele
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-01-30 18:25
dngl
kolas, nes logorėja
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-01-13 23:34
54866
pasakotojas įžengia iš ten, iš kur pasiėmė šį pasakojimą. detališkumas jį gelbsti. detališkumas jį pridengia, kol jis vėl pasitrauks į ten. pasakotojas žino tęsinį, bet ne visą. dalį jo jis sutraukia į tą patalpą su žmonėmis. tačiau tęsinio pernešti nebūtina, todėl, tikriausiai, tai buvo klaida – jo nebereikėjo.
__________
atleiskite, pasakotojas jumis šį kartą pasinaudojo... 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-01-13 23:14
Damastas
Labai daug detalių, patikslinimų, pertikslinimų, tačiau vaizdas vis tiek išlieka dviprasmiškas: detališkumas griauna aprašomo veiksmo dinamiką, pokštai žudo kuriama įtampą, veikėjų aprašymai migloti ir ištęsti, tačiau vis tiek mažai tepasakantys.
Be to, lieka neaišku iš kur pačioje pradžioje įžengia pasakotojas, iš kur paskui traukia tas kopėčias, kokiam šuoliui ruošiasi, apie kokią patalpą su žmonėmis fantazuoja ir tt.

Žinoma aš galiu spėlioti kaip tarkim pažengęs skaitytojas, bet čia kol kas per daug nežinomųjų, per daug spėlionių, per daug netikslumo atlikime.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-01-11 15:59
54866
lauksime ūpo
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-01-10 22:36
Damastas
Skaitysiu dar esant ūpui, kol kas ne viską pagavau, arba nepagauna kas nepavyko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-01-10 22:34
54866
atsiprašau, – kaipgi atitrūko
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-01-10 22:33
54866
kuolas tai ne nulis, kaip gi galėčiau nesidžiaugti? pradžiuginote juk tikrai vien jau apsilankymu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-01-10 22:24
_sudie_
gogo pasakė, gogo žino, o jūs, skaičiukai, ša! Mums priklauso jus komentuoti ir mes jums su malonumu kalsime kuolus, nors jūs ir esate genijus, bet ir genijai puodus lipina. Vuo tep!
Ir neriuš gogo, ans stengiasi jus atvesti į griešną gyvenimą, katras bus daug smagesnis, nei mano slieko. :DDD
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-01-10 20:36
54866
o varge, neturiu pasiteisinimų... o jeigu pasakyčiau, kad rato apsukimas prasidėdavo iš kairės pusės? gal tada pasigailėjimas būtų ilgas ilgas? tiksliau – niekas nepaspringtų bananais? tačiau vienovės nebus, nebus ir aš eisiu į dešinę per priekį ir per kairę
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-01-09 21:40
gogo
beje nuo trumpų pereita prie per ilgų
nėra vienovės
ir tt
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-01-09 21:37
gogo
nuobodūs tie tikslinimai su 'tiksliau, tiksliau, tiksliau'
po tikslinimų jau nebeskaičiau
be to kapotais sakiniais rašyt reik mokėt
atrodo kad springtum bananais

5

(iš pasigailėjimo)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-01-09 20:51
incertae
Užmačia nebloga :) Lyg ir intriguojanti fabula tokia. Na, ne nauja :) tegu. Realizavimas literatūrinis - skystokas, taip ir jaučiasi netikrumas, nesusitapatinimas su vyksmu ... Bet kažkas patiko, kaip Kelero eiliuje " ... reikėjo sukti į kairę..." .
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-01-09 20:04
varna
o varge
minties dėstymas 4, tema 1, summarum 2,5, spaudžiu tris
naujo žanro - fanatizmatikos - išbandymas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą