kai mėlynas rašalas
išsilieja kaip vandenynas
po visą mano planetą
įmerkiu plunksną
saulei tekant
ant gudobelės krūmo
ištaškau likučius
nelaukiu pavasario
gėlės pražysta
ir ant palangių
ir balkono kamputyje
gatvėmis žygiuoja kareiviai
iš pernykščio sapno
tada mes susitikome
prie tos laiko sankryžos
kur laumės susuko
lizdą gegužiukams
tą valandą taip snigo
nieko nesimatė
girdėjome giesmes
žingsnius ir varpo aidą
kvepėjo rašalu ir pavasariu