Tie

Save gludinantys Kristum. Tie. Jie
vienuoliai. Visą laiką atsakymai vien.
Štai kodėl atstumtieji.
Paraščių erdvėn.
O klausinėjantys – už ką, vos
pagalvojus, bausmės?,
jų armija purvina, nesišukavus,
bet vidumi staugia – kausimės, kausimės,
ir užsidaro celėse,
kas žino, kada užmigo jie,
kada kėlėsi,                                                                           
ką rado knygoje
ir perskaitė kartų daugelį,
ir buvo visa tai kita,
ir kėlė jaudulio siautulį,
ir su juo buvo susitaikyta.