Skonis

Kuomet prieš operaciją jam įgrūdo storą žarną į burną ir mano akyse jis išsivėmė į kibirą supratau, kad nėra svarbu kiek mano naktų nemiegota ir slaugyta, kiek tuo metu aukštojoj mokykloj besimokant ir norint jam patikti vadovėlių iškalta, viskas veltui- jis išeis.

Stovėdamas prie karsto nuoširdžiai, kaip mokėjau meldžiausi, nes buvau visiškai vaikiškai jaunas ir norėjau, kad jis atsikeltų.

Tuomet atėjo mintis: “Ir kam tau tai? Ką tai tavo gyvenime pakeis? ”, “Ar tu tikrai nori, kad jis dabar atsikeltų? ” Atsiliepiau: “ Nenoriu. Kas su manim bebūtų tik neprisikelk! ”.

Neprisikėlė, o kai jį palaidojom tai po, kurio laiko nuvažiavau ant kapo ir verkdamas iš silpnumo spjoviau ant paminklo. Spjoviau, nes buvo despotas ir aš visą gyvenimą jo bijojau. Besirūpinantis kitais ir asmeniškai manimi isterikas-baisuoklis.

Išėjo, o aš dar per silpnas gyvent ir prisiimt atsakomybę už save ir kitus. Nors mačiau kaip jis stengėsi, bet nesupratau kam, nes man jo tų baisių pastangų ir jo paties tokio išprotėjusio nereikėjo, o dabar keista, bet staiga prisireikė.

Jei kas nebuvot mirtininkų palatoje... Ten visi laukia ar tu esi beviltiškas, - tuomet iš operacinės greitai parveš, nes neoperuojamas ar užtruks- kas reiškia, kad vis gi dar turi vilties. Tėvo atveju, vilties nebuvo. Už pinigus jį ilgiau palaikiau operacinėje, kad nors paskutines valandas neprarastų savo veido prieš kitus palatos draugus.

Kuomet išpjauna skrandį, žmogus nebegali valgyti ir gerti. Tai tęsiasi daug dienų. Kaip jis būna gyvas? Tik dėka parenterinės mitybos, kurios trukmė ribota.

Po kelerių mėnesių įvyksta tai kas ir turi įvykti- stebuklas:

- Nurimk tėveli, padarysiu tau vyšnių arbatos. Vyšnios matai? Čia tik vyšnia.. Skanu. Gi tu mėgsti.. Atleisk man ir sau. Matai, nebepykstu jau. Tu tik gyvenk, prašau gyvenk! Imk, atsigerk.

Su puoduku rankoje, visas drebėdamas nuo malonumo, kad įvyko stebuklas ir jis gali atsigerti vyšnių arbatos, nors jau atrodė, kad niekad negalės, pradeda migt. Prieš nurimdamas dar sušnibžda:

- Vaikeli.., tu neįsivaizduoji koks tai yra skonis. 

Mama užspaudžia jam akis ir bando iš rankų paimti puodelį, bet jis nors jau išėjęs jo neatiduoda.

Skonis, kuris per stiprus kad jį paleist.

Mirtinai mylimas skonis...