Klastotė

būna tokių knygos puslapių
kuriuose išpažintis išsikeroja
per kelis skyrius
užgoždama vasaros dangų
snieguotus žiemos suoliukus
kalno papėdėje
paskui plyšta dangus
akyse negandų drumzlės
jų neišplausi
nei rasos
nei ašarų
lašais
išpažinti tiesą
reikia būti pasiruošus
lyg eitum į paskutinį mūšį
be ginklo
be šarvų
suklupti
keltis
vėl ieškoti
nusidėti
tu neturi žinoti
kad išpažintys
kartais būna
suklastotos