Neapskritas nulis

Sutemo. Vėjyje baukščiai
Yra mėnulis į delčią.
Jo šonus nubrozdinę paukščiai
Lyg sniegą trupinius verčia

Į kalnus. Viskas užpilta,
Tik tai, ką žaibais atvėrę -
Prarajas, dangstomas tiltais,
Paliks jau kitiems. Miega žvėrys,

Vėlu. Varnos tik krankia.
Į pilko žmogaus slėptuvę
Patamsyje tiesiasi rankos
Gėlėmis atsodinti kas buvę,

Nes tuščia, nes vėjyje baukščiai
Į delčią yra mėnulis
Ar rankos, ar tiltai, ar paukščiai,
Ar pilkas neapskritas nulis.