Ketvirta nakties, tradicinė savižudžių valanda.
Kai jau išsimiegojai, o rytas, kaip pasakė Svolotustra, vėl smogs nauja diena. Smogs tai smogs, ne pirmas kartas. Tada bandai pasitikt tą rytą, bet negali. Nemoki nei kalbos, anei kirčiuoti, bet vis tiek bandai:
“Aš
Rytą
Po
Lašelį
Surinkau. ”
Neblogai. Jau bandai nors po truputį tą rytą pasitikt ir kažkaip su juo susidraugaut. Ir kur man tą rytą reikės dėt? Kur? Po šimts kalakutų? Tuoj jį padėsiu, suvalgysiu ir išgersiu:
“Mažan
Puodelį
Kavai
Susipyliau. ”
Na ir kaip skonis? Šiaip sau.., nes kankinausi su žodžiu “mažas”. Išsilavinimo spragos smogia kaip diena, staiga. “Mažan” rašyt ar “Mažam”?, pasirenku “mažan”.
Na tvarkoj.. Kaip ir viskas aišku. Nenusižudysi gi dėl vieno žodžio, dar tokio mažo. Pasitikai rytą. Nebuvo jo kur dėt, bet pasistengei ir šiaip ne taip jį į puodelį kavai susivertei. Liuks. Toliau?
“Prie
Juodo
Tiršto
Aromato
Palinkau. ”
Ir ką tu ten žmogau susipylei? Iš viso.. Nežinai juk net ką duos tas rytas ir nauja diena. Aišku, kad reikia su ja draugaut, untreiyjp bus ne kas.. Dabar reikia paglostyt tą naują dieną. Pasakyt, ša, ša.. nurimk tu gi caculė. Va tavo rankytės, kojytės. Jos bėgios. Galvytė planuos viską. Gi viskas bus gerai, nurimk:
“Jo
Skoniu
Aš
Tikrai
Nenusivyliau. ”
Ir poliucija ar ejakuliacija įvyko. Kartu su nauju žodžiu “skonis”, kuris kirčiuojamas gal kaip “šokis”. Susigrūmiau, storžieviškai ir prastokai, bet kaip ir viskas atlikta. Diedas, net jei ir turi švarių, moteriškų bruožų yra diedas, nieko čia jau su tuo vyrišku genomu nepadarysi, nors tu per pusę plyšk.
Vat tyčia. Eisiu ir pasišildysiu dabar vakarykščio “Chili con carne”. Paskui sušilsiu, pats save apsikabinsiu ir bus man gera. Protas sako: “- arba eik tu seni miegot, arba žalią kokteilį pasidaryk”. Nekreipiu į protą dėmesio, nes mėsa, kaip sakė klasikas Bartas Simpsonas, tai vienintelis produktas, kuris turi kvapą ir skonį.
Ir vidinių prieštaravimų drąskomas pasišildžiau gardaus troškinio. Nevalgiau, nes gi ne durnas. Tiesiog mirtinai reikėjo kvapo..