Taip kalbėjo Svolotustra – second

    Apie gyvenimą

Kai Svolotustros paklausė kaip gyvenimas, jis atsakė kaip upelio čiurlenimas. Po trumpos pauzės pridūrė toks pat sraunus ir greitas ir pilnas mažų ir didesnių akmenų, slenksčių ir net uolų. Svarbiausia saugiai įveikti slenksčius, neatsitrenkti į didesnius akmenis ir aplenkti uolas, visa kita tėra smėlis.

Taip kalbėjo Svolotustra.

 
    Apie demokratiją

Pagyvenęs kurį laiką mieste, Svolotustra nusprendė pasidomėti, kaip jis yra valdomas. Tuo tikslu užėjo į rotušę ir savaitę stebėjo miesto valdininkų posėdžius. Po savaitės užėjo į burmistro kabinetą ir išdėstė savo mintis. Burmistras atidžiai jį išklausė ir ėmė toliau veikti, kaip patarė Svolotustra. Per keletą kitų mėnesių miestas neišpasakytai pasikeitė, suklestėjo ir išaugo, į jį ėmė traukti daugybė žmonių iš kitų miestų ir kitų šalių. Visus kankino vienas klausimas, kokia šitos permainos priežastis. Galiausiai, norėdamas patenkinti visų smalsumą, burmistras surengė spaudos konferenciją, per kurią taip pasakė: vienas žmogus paaiškino man tikrąją demokratijos prasmę. Klaidinga yra manyti, kad dauguma teisi. Iš tikro protingų žmonių ir protingų pasiūlymų yra mažuma, todėl dažniausiai reikia priimti tokius sprendimus, kurie surenka mažiausiai balsų. Girdėdami tai įvairūs profesoriai, mokslo vyrai ir menininkai šypsojosi, o godūs vertelgos iš nevilties laužė savo nagus, nes šis pokytis smarkiai apkarpė jų pelnus, užtat smarkiai išaugo smulkiųjų verslininkų pajamos ir paprastų piliečių gerbūvis.

Taip kalbėjo Svolotustra


   Apie tai, kas vyksta žemėje

Dažnai išeidamas už miesto Svolotustra mėgo kalbėtis su savimi, atsisėdęs ant pakelės akmens arba prigulęs po didingu ąžuolu. Jis klausdavo ir pats sau atsakydavo.
Kodėl auga žolė?
Kad karvė turėtų ką ėsti.
Kodėl žuvys tyli?
Neturi ką pasakyti.
Kas atsitinka, kai sutemsta?
Smogia tamsa.
Kas atsitinka, kai išaušta rytas?
Smogia gyvenimas.
Apie ką galvoja karvė?
Apie šieną.
Apie ką galvoja žmogus?
Apie karvę.

Taip kalbėjp Svolotustra.


     Apie pinigus

O kokią reikšmę mūsų gyvenime turi pinigai? Paklausė žurnalistai. Svolotustra atsakė: pinigai yra per daug sureikšminti, iš tikrųjų jie neturi jokios reikšmės, tad jeigu jų turi, geriausia yra jais pasidalinti su tais, kurie jų neturi.
Bet jeigu jie bereikšmiai, tai kodėl juos atiduoti tiems, kas jų neturi, juk tai neturi jokios reikšmės? Neatstojo žurnalistai. Tie, kurie jų neturi, gavę atiduos kitiems, kurie jų neturi, ir taip toliau, juk pinigai viso labo tėra bendravimo priemonė.
O kaipgi prekės, paslaugos, juk jos parduodamos. Tai irgi tėra bendravimo priemonė, mes imame prekes, paslaugas ir atiduodame pinigus, čia kaip pasisveikinimas ir pasiteiravimas kaip gyveni, ačiū gerai, o kaip tamsta? Ir panašiai. Jeigu vietoj pinigų būtų tik šie žodžiai, esmė nepasikeistų.
Betgi tada žmonės imtų piktnaudžiauti, prisikrautų į vežimėlius begalę prekių ir tik pasiteirautų – labas, kaip gyveni? Bet tokiam žmogui, atsakė Svolotustra, galima būtų atsakyti klausimu – o kam tau tiek visko reikia? Ir galų gale, jei per dieną ištuštinsi krautuvę ir ji užsidarys, bankrutuos, kur tu eisi kitą dieną, kai tavo vežimėliai ištuštės?

Taip kalbėjo Svolotustra.