Ką tik gimęs

mėnulis
kaip šuo už apykaklės pririštas
po mano namų teatrą laksto
gaudo veidrodinius zuikučius
ir pats pilnus kambarius
savo mieguistos šviesos
prisapalioja

poezijos kambarėlyje
ištikimas didelis voras
raudonomis  akimis
mezga metaforų voratinklius
kaip spausdintuvas
išspjauna lipnią jų masę

eilėraštis
išsigandęs šviesos
ką tik gimęs
guli
nuo kūrybinių kančių apspangęs
kas nuvalys nuo jo
visas gličias šiukšles
stuktelės jam per užpakalį
ir nupraus
jis tuoj pradės klykti
žiūrėdamas į veidrodį
kol nesupras
tikras  ar netikras
padarytas ar pagimdytas

pasiimkite