Gavome geriausią dalį gyvenimo.., nes
priežasčių nerandam tai
keisti net per nago juodymą,
net per išsekusias viena kitoje dvi glamones,
net per stiebelio žolės, kurį perkramtai,
traškesį, net per Sudie, kuriuo abejodama
klausa apsimeta miegančia.
Nenorime jokių naujų baldų,
įsitaisančių staiga ant čia
į grindis kilimų įaugusių gal du
šimtai metų, gal keliolika.
Nenorime užuolaidų langams, tą
metą, prieblandų lietuje majoliką
rodančių mums, kai temsta,
o mes muzikos klausomės –
fortepijono, tvarstančio nuovargį,
arba fortepijono tiesiog kuklaus, o mes
jų abiejų godūs ir vyno, o argi
vis vien kažką keisti turim?
Apylinkėse jokios nematyti skolos – štai
akimirkos tik apsimeta tuščiavidurėm,
bet kaip maloniai apsunkę jų pluoštai.