Pasaulis baigiasi,
todėl reikia rašyti eilėraščius.
Aidas Marčėnas, Ars Poetica
Dulkės, 1993 Vilnius, LRS leidykla
Tačiau geresni dalykai pavyksta šalia kažko, kas prasideda.
Gandai apie mano pabaigą gerokai perdėti, sako Markas Pasaulis.
Margas Pasaulis nuo 1993 prie pabaigos priartėjo nesuvokiamu
poetų antplūdžiu ir jis, tas antplūdis, tik prasideda.
Jis auga. Ir tai klaidinantis pasaulio pabaigos požymis.
Poetų gausa rodo švarėjantį pasaulio klimatą.
Per tą laiką prasidėjusių dalykų – į gerąją pusę – buvo panašiai
kiek Pasibaigusių Nuostabu Kad Pasibaigė. Be galo daug.
Visiems, o ne išrinktiesiems, aiški prasmė
namų ir laivų statymo, sunku ką nors pasakyti
apie mirusių religijų restauravimą šventyklų pavidalais.
O sekmadieniais eilėraščių rašyti nereikia, nes šventė
nėra pakankama priežastis rašyti eilėraštį,
net jei tai prilygsta kunigo darbui
(kunigystė joks darbas, jeigu jau taip).
Beprasmybės viršūnė – statyti namus,
kuriuose nebus kam gyventi. O prilyginti tai
eilėraščių rašymui, reiškia niekinti cechą
tų, kurių antplūdis: ei, antplūdi,
eilėraščių rašymui negalioja jokie Reikia.