Gruodis

Gruodis – kužda veidrodis. Rodės
iki jo dar toli, bet iš anksto vėsu. Mus
atpažįsta iš rūbų šiltų. Tatuiruotės
pasislėpę po vilna ir medvilne. Sumos
marškinėlių, megztinių ir paltų
leidžia saugiai ledu eit lyg tiltu,
lyg kiek akys užmato asfaltu,
slėgtų sąžinė – ledas neskiltų,
gruodis giedras, melsvumai jo sodrūs,
vakare už miškų lauks prie židinio sidras,
daug istorijų, kol šeimininkai miegot grūs,
sapnuose galvos kris, bet istorijų hidros
ataugins jų daugiau, bet jau kitą kart jas mes
užmigdysim anksčiau, nei užmigsime patys,
ir sapnuosis mums gruodyje didelės prasmės,
linksmos, lengvos, pašėlę, šiek tiek psichopatės.