Žuvies skruostas perdurtas kabliu
Plačios it saulė išsigandusios akys
Mažo vaiskaus berniuko
Tėvas tampo už ausų rėkdamas: nežliumbk!
//
\\
Prie mėlynos eketės, ant balto rojaus
Ėmė varvėti kraujo lašai
Iš mano akių, ant gyvenimo drobės
Nestoja varvėjęs šis juodos vaikystės rytas
Prisiminus tave, tėve