repriza

tyla nereiškia, kad negalvoju apie tave kiekvieną
dieną
auksinis miškas, rūkas laukuose ar žalios kalvos tau neprilygsta
paslaptimi
atsitiktiniais rudens momentais prisimenu tavo šypseną
mielą
naujų miestų gatvėse, aikštėse, skveruose vaikštau vienas,
bet su viltimi


kad šios vasaros ekspedicijos, žygiai ir
atradimai
yra tik smulki žuvis plačiame
vandenyne
būti kartu - nesibaigiantis juokas ir smagūs
žaidimai
man švyti ryškiau nei Paukščių Tako sietynai


tikiu, kad galime nuversti Everestą ir
Kilimandžarą
tavo vidinė stiprybė įkvepia, karštas kūnas uždega net per
atstumą
perplaukti Baltiją, ištirti Amazonę, įveikti
Sacharą
kaip ir stiprus žinių troškimas ir apvalūs
privalumai


pasiilgau kaip saulėgrąžos saulės, jūros bangos -
kranto
tavo šelmiško žvilgsnio ir aidinčio
juoko
įkliuvau į didžiulę bėdą, pamatęs tave supratau
iš karto
širdis apsalus be galo, be krašto, ir
proto