Lengvos ir kartu baimingos levitacijos

pirmoji


didelis didelis
galingas galingas
mėnulių srautas
kas bus iki ir po mūsų
bei viską
kas aukščiau debesų
teužtvindo

...

vėlyvi sodai


ten kur akmuo gulėjo nei kaip
laiptas pasaulin  anapusinian
nei kaip slenkstis bet kaip
kertinis temstant iš proto
išėjo obuolys sultingas

kas man už obuolius
labiau patinka nežinau
kartais gal vynuogės

kartais senas radijo imtuvas
įsigytas man dar vos gimus
nebenaudojamas reliktas
kurį prieš numirdamas
žinau kad prisiminsiu

...

antroji


cukrašvendrės subyra
po tavo kojom

garsai nuščiūva

..

dingusius laike apmąstant


kartais nutinka kad maišosi
paros laikai piliakalnių papėdės
su viršūnėm
antvožas ir dugnas

taip atsitiko šiandien
nebegalėjau atskirti
vakaras jau
ar dar tik rytas

nesu kavafis ir nenoriu būti
tikriausiai nesu žydas
bet brodskio eilės
man patinka

nepersekioja manęs
balsai griausmingi
girdžiu tik vieną

neišeik iš kambario

virčiau bulves grikius
ar skaityčiau

...

kambaryje veidų nėra


tik veidų profiliai
bethovenas pernelyg griežtas
ir baisingas

paukštišku snapu
francas listas
sako kad laikai pasikeitė

naktimis dabar jis groja džiazą

vadinasi vakaras
nes šiandien
taip ir nenušvito

..

pasirink žodžius


tamsi tiršta erdvė
magistralė be diližansų
arba vėsios alyvų spalvos sienos
už kurių klykauja sirenos

nei viena nei antra
nepasirinkta
sukasi žemė saulė ir planetos

ir lyg ruletėje
išsisuka nuostabios
pilnos blogio strėnos

girdi ką pasakiau?

krūmynai už jų gęstantys žibintai
nuostabios nes nusiminusios
mergaitės grįžta

pačios sau kartodamos

pamiršome ak pamiršom
žiburius blausius
alyva pripildyt

...

lūžti per liemenį


įnoringos kiek žalsvos
ankštys priežasčių
kaip ankšti
salvadoro dali sandalai

juodai balti klavišai
miražo šaknys
raizgosi ties
pianistės ausies krašteliu

be tavęs aš nieko negalėčiau
tačiau tavęs aš irgi neturiu

...

trečioji


sena kaip baltijos pajūrys
kaip gintarai
ar miškai sakingi

moneta nukritus
nusirito

...

pilkųjų kardinolų metas


kaip marškinių rankovės
kurias pasiglemžė tamsa
kamienai medžių
dar ilgai juoduos

ir lapus vėjas
jau baigė išnešiot

nėra vilties sulaukt pavasario
nes seniai ruduo
išėjo parsivest žiemos

įdomu tik
ar paskutinį kartą