Nuorodos į patyčią

Lėtai užsikuria lokomotyvas
pakvimpa dūmais
juos įkvepi ir leidi
kaip muilo burbulus

vaizdai išskysta
kokie klaidinantys bebūtų
kaip veidai geriantys
iš paviršiaus ir nuo dugno

viskas ką man sakote kelyje
iki upės yra gryniausia tiesa
jeigu tai nėra patyčia

dar ilgokai tąsys nuo šito žodžio
ir degins lyg nuo neatmiešto spirito

bet neko mes priprasim
visi pripras vaikščioti
tūkstančiais nuorodų
aš irgi žinok nesuprantu kam to reikia
o tau net ir suprast nebūtina

kai nėra kitų versijų mano galvos paukščiai
mano galvos paukščiams neprieštarauja

avys kurias naktimis ganei
vos užmigus suėdė supratimą
kas šiame stebuklų lauke
tyčiojas iš tvarinių visatos
o kas nesityčioja

nueičiau iki dar vienos
nedidelės pomiškės
kurioje avys lošia
domino riešutais ir kauliukais
bet nebnueisiu

štai pabundi žmogus
su šimtais vingių
į sapną kurį blogai prisimeni
ir galvoji - o gal šitame sapne
apie D sukurtą pasaulį
visi tik tą ir tedaro
kad iš manęs tyčiojasi

suprasti tau nereikia
o ir ką supratimas pakeistų?

pasaulis yra patyčia
su keptuvėje svylančiais blynais
nesupratimas yra patyčia
supratimas yra patyčia

argi nesmagu?

praskrenda mėsinė musė zvimbdama
tyčiojasi ji ar nesityčioja?
jos skleidžiami garsai
kaip smuikas ar klavišiniai konservatoriją
kaip dūmai pripildo virtuvę

atvažiuoja lapė daužtu snukiu
ir mėlynu paltuku
manęs aplankyti

kalba kalba nusikalba meluoja bet
ir tiesos pasako - lyg skrandžio
sultimis vemtų
ar rytais žiaukčiotų į tylą

tyčiojasi ji ar nesityčioja?

tau be abejo tik paranoja
praeis manau
o aš beveik filosofuoju

pūkai kambario kampuose
padūmavęs ruduo gi ne pavasaris dabar
pūkai - iš kur jie
tyčiojasi ar nesityčioja

mėlynasis paltukas - užsegtas
iki paskutinės sagos bet nešildo
kodėl sagos nešildo
tik skatina mėlyną ir padūmavusiią
paranoją

ženk ne į pūkus bet paskui pjūklus
paskui pjuvenas į ligą kol ji nepraėjo
ženk į sniegą
arba ženk bet kur

tavo paranoja mus įkvepia
sibiro kirpėjas prie pervažos
turi kirpyklą

visi kas išlipa - apsikerpa
eilė tokia kad galima pavėluot į traukinį
bet sunku pavėluot
atvažiuoja kitas traukinys
ir vėl įlipi

jei ne į tą patį tai į kitą
o jei ne į kitą tai į tą patį
ir užimi pavėlavusiojo vietą

niekada nebus gana supratimo
supratimo nepakankamumas
tai yra tai kuo niekas nesiskundžia

o jeigu skųstųsi kas iš to?
gal geriau išlipt ir apsikirpti?

lipa šarlinos lipa luizos
lipa ir lipa visos

kai kurios paskui pirma traukinio nueina
ką galvoti mašinistui?

ką jam daryt?
negi šokinėt per lanką ir cukraus vatoje voliotis?

o palydovėms traukiny
šitoms artistėms su lūpų blizgesiu
šitoms valpurgijoms iš cirko
nešiot arbatą ar nenešiot
rekomenduoti pieno kokteilius
ar margaritą?

lapė stovi saulėleidžio fone

pasirinkimas yra bet nedidelis
svarbiausia kad niekada nežinai
kada šitas pasaulis
iš tavęs pasityčios