Jurgis

Jurgis jau penkias savaites lanko darželį. Ryte tėtis įsikelia Jurgį į savo džipą ir išveža visai dienai. Darželis yra netoli nuo namų, gal kokios 15 minučių pėsčiomis, tačiau vaikas vis stabtelėtų, liptų į balas, norėtų pauostyti visas sraiges ar į saugesnį balos kraštą perneštų sliekus. Suaugęs Jurgis, kalbinamas psichologės, pyks, kad tėtis neduodavo jam rytinės tyrinėjimų erdvės, o skubėdavo į biurą, kur visą valandą gerdavo tik kavą. Jurgio namuose dar gyvena ir  sesė. Tėvai vis prisimena ir svečiams pasakoja, kaip Jurgis, parvežus sesutę į namus, prašė ją grąžinti į parduotuvę. Visi  tada juokiasi, Jurgiui būna gėda, jis gi dabar supranta, kad sesė gyvens kartu ir niekur nebeišvažiuos.
    Jurgis nelabai mėgsta savo darželio auklėtojos, nes ji jį vadiniu spirgiu. Auklėtoja nuolat prašo berniuką, ramiai pasėdėti. Kai vaikai eina pietauti, jis išdidžiai eina priekyje grupės, ranką davęs auklytei Jurgitai. Tuomet jaučiasi labai laimingas, visi vaikai po du susikabinę rankomis, o štai jis eina su suaugusiu. Pietums šiandien ant stalų išdėlioti bulviniai blynai, visai skanūs, panašūs į tuos, kuriuos atvažiavusi į svečius iškepa močiutė. Atsigerti- neskanus kompotas iš ikea stiklinių. Tokias pačias stiklines namuose naudoja ir Jurgio šeima, bet jis turi kitokią, su geltonais meškučiais.
      Berniukui patinka žaisti su kitais vaikais, patinka ir dūkti lauke, jis tik nesupranta, kodėl nebegali į darželį neštis savo kiškio Rikio. Girdėjo, kaip tėvai kalbėjo apie tai ir sakė: „tokia darželio politika“. Na nieko tokio, Rikis kantriai laukia ant namų palangės. 30 minučių po penktos valandos Jurgis iššoka iš tėčio džipo ir pamoja ištikimajam draugui. Mama apkabina ir pabučiuoja Jurgį, numauna batukus, nurengia Columbia kombinezoną, vis patikrindama, ar niekur jis nėra įplyšęs ar išpurvintas, juk reikės perparduoti internete, kai tik bus išaugtas.
    Vakare mama iškepa varškėčių,  įpila ir kefyro. Šį vakarą ant stalo sudėtos  vienodos ikea stiklinės. Jurgis prašo savo stiklinės, bet pavargusi mama tarsteli:,, koks skirtumas iš ko gersi“, tėtis tyliai atsidūsta:,, kada gi jis suaugs“.