Keista ramybė

Keista ramybė lyg prieš audrą
kurios tikriausiai net nebus
ir tu sakysi man neskauda
palėpėj džiaustysi rūbus

tame pasaulyje kur niekas
be Dievo valios neįeis
kur karaliauja lengvas miegas
ir su drobiniais marškiniais

ten tėvas ilsisi pavargęs
po žemės ir dangaus darbų
ir miegantį jo kūną sergės
budrusis angelas. Vargu

ar jį jau pastebėti spėjai
kai žemėj balta nuo gandrų
kai sieloj gelsva nuo rugsėjų
namuos nuo durų atvirų

dar traukia skersvėjis kaip pjūklas
kaip strėlės pereina kiaurai
ir vėl kartojasi stebuklas
kurio išties nepadarai

tiesiog taip viskas susiklosto
panašūs renkas panašius
ir žvelgia elgeta nuo sosto
karalius renkasi grašius

dangus išartas išakėtas
tenai žvaigždžių prisodinu
ir nakčiai tenka guolis kietas
be duonos vyno be sapnų

nors vyzdžiuose per amžius lieka
seniai pražilusi žolė
smaragdo žiogas Grainio liepa
ir kartą teisė – patylėt

kam tėvo marškinius nešiojai
kodėl dulkėtoj praeity
dar skamba žodžiai jo lig šiolei
tarytum ką tik ištarti