Obuoliuko kelionė

Aš laukinis obuoliukas,
Ką tik nukritau.
- Viso gero, obelėle, -
Nuriedėjau sau.

Pakeliausiu po pasaulį –
Jau seniai mąsčiau,
Bet, staiga, duobėn įpuoliau,
Vos nepravirkau.

Pajutau – kažkas baksnoja
Nosimi drėgna,
Bet pradėjau vėl riedėti,
- Ačiū ir ate!

Neilgai riedėti teko –
Jau plaukiu upe.
Turininga ši kelionė,
Nors šiek tiek šlapia.

Bet yra kažkas, kas saugo,
Pavyzdžiui – sparnai,
Žnyplėmis mane pačiupo,
Ir skrendu aukštai.

O, pasauli, o platybe,
Aš tavim grožiuos.
Išsipildė mano noras,
Aš laimingas koks!

Kaip žinia, ta laimė mūsų
Trunka neilgai,
Žnyplės staigiai prasižiojo,
Ir krentu nūnai.

Bumpt, guliu, atrodo, gyvas,
Samana minkšta.
O, brangioji obelėle!
Riedu pas tave.