Mea culpizmai

...


Vyšnių sodas


visi vaismedžiai
visi uogamedžiai
stovi iškraipytais sąnariais

nepatikėsi - viena obelis
panaši į susirietusį
disko metiką

aš tikinu tave - graikai
nepažino meno
jų sportininkų skulptūros
perteikia judesio veržlumą
ir jėgą
bet nieko tragiško
jose nėra

pažvelk į šią obelį
skulptoriau

tegu šiurpas
pereina tave


...


Čia ne pietūs


buvau toks įšalęs
lyg tos gėlės
nešildomo namo vazose

kiemo žolė
styrojo kaip šerkšno vinys
o už namo
tarsi pjautuvai

esu toks trupantis
toks išsibarstęs ir klystantis
toks mea culpinis

per du su puse spragilo
vieną orkestraduobę
ir vieną nustipusią ožką
nuo atgailos

...

No crime


metai iš metų
diena iš dienos
vis tas pats

aš net negalvoju apie tai
aš žinau

tie automobiliai
priešais langus
tas nuolat kūrenamas laužas
anapus gatvės

tie kompiuteriai
tie telefonai
tie nesibaigiantys
pašto adresai
ir vis ilgėjančios
nemigo naktys

prisipažinsiu
kaltės jausmo nejaučiu
tik beprasmybę
kurios galia
pranoksta traukinio garvežį

tačiau kiek mane stebėtų
daugiau nepamatys
nieko smerktino elgesyje
galbūt mažumėlę
kažką įtartina

bet išties nieko
suvis nieko peiktino
many

tik žmonės dings
vienas po kito
net ir tie kurie bus
iškeliavę labai toli

sako pasitaiko užspringusių
vyšnių kauliukais