Geri Norai

Nepamenu kur... gerais norais grįstos grindys.
Drėgmė. Ir jose planų nuostabių girliandos
atsispindi – ypač baigiamosios jų grandys.
Ne tokios ir mažos jau. Sprindis
po sprindžio gražėja prieblandoj, landos
šviesai užakę, kas jas išgramdys.

Blogais norais – nepamenu kur – lubos
inkrustuotos, kupolų aidu aplipus
tyla toks baltas lapas,
keiksmais atvėsintos lūpos,
kėslai dykvietėj sklypas,
kuriame neskambėjo labas.

Jokiais norais nebalintos niekad sienos.
Lyg vienutė. Čia sūnūs
niekad negrįš, negimdys per senos
dukros. Teesie nors
inicialai, skaičiuojant bizūnus,
atminčiai morze vardus išstuksenus.