prigimtys

į istoriją
nebus įrašyti
dar du sfinksai –
sėdintis vyras
prie bažnytkaimio
vietinio baro
ir didelis liūdesys
su savo žmogumi
kuris vienas vaikšto
atbulas savo svajonėse
kad spėtų namo
kol gegutės kukuoja
skaičiuodamos būsiančias vasaras

kad spėtų batus pastatyti
kulnus jų priglaudęs prie sienos
nes šitaip –
tarytum prie medžio parimus
taip gera

krūpčioja mažo miestelio
nuogos paslaptys
ir kažkuriame greitkelyje
dar aiškiau sužiba
vienišumo riboženklių
šviesos