greitis

gebenės sruogomis
nutįsta žmonių atmintys
slepiasi savo urkštynėje

retsykiais kertame
laimingesnių už mus teritorijas
trumpam atgaivindami
ankstesnių laikų
skonius ir kvapus

daiktai net tie klausia
ar čia tu
pripažįsti
kad nė pats gerai nežinai
tik matai pamažu nutįstančią
tuštumos virvę
daiktai – žmonės – tu

ant šaligatvio
ir aš kulniuku brūkštelėjau
skubėjau

turbūt svetimyn