FINlandia

Šitam krašte kur viskas baigias
Vienodai meilės aktai lietūs
Ir dūmtraukiuose spiegia speigas
Į mūsų langus nužiūrėtus

Vis beldžiasi benamės audros
Bet jų neišgali įleisti
Gali tik rodyti kur skauda
Tačiau ne prievolė o teisė

Papūsti į žaizdos žariją
Kuri senu krauju rusena
Greičiau po trauklapiais užgyja
Po juodraščiais paslėpus meną

Žvaigždžių vinim užkalus dangų
Kietai užmūrijus padangę
Kaip viskas greitai čia nublanko
Tyla garsiau nei speigas spengia

Šitam krašte kur viskas baigias
Žvaigždes kaip nuorūkas gesinam
Kiaukutas jau apleistas sraigės
Po kojom trakšt nelyg ant minos

Tu užlipai tačiau nesprogo
Pasisekė tau laimės vaike
Nusikerpi dar vieną sruogą
Ir viskas esti išsidraikę

Voratinkliai ir moirų siūlai
Ant seno apraizgyto klevo
Anksčiau negu tave sukūrė
Tau skirtą laiką išmatavo

Iš verpstės iš švelnumo miego
Matavo ilgą baltą giją
Ką tu veikei kai metai bėgo?
Stovėjau po medžiu nes lijo...