"kad ir ta istorija apie Filifjonką – ji taip kruopščiai dėlioja daiktelius ir požiūrius į vietas, o jaukumas – tikroji TVARKA – nesusidėsto. Ir tik vis labiau didėja įtampa, kuri galų gale išsprendžiama didele audra. Ta scena, kur Filifjonka jūroje murkdo kilimėlį, yra tikras deimančiukas, užvedantis ant kelio mąstant apie tikrąją daiktų ir normų vertę."