Netobulas eilėraštis. Ištobulintas jis prarastų visą žavesį. Lyg nedrąsus monologas, kurio pagrindinis tikslas - išsklaidyti nejaukią tylą su žmogumi, kuris lyriniam subjektui rūpi.
keturi ketureiliai išskaidyti, tad ritmo spragos sėkmingai pasislepia ir eil ima neblogai skambėti. graži mintis - tu man daugiau nei brolis, nei sesuo, esi atradimas; jei visi tai suvoktų ir taptų atradimais viens kitam...
Puikus kūrinys, tik kažkoks beprotis, nujaučiu kas toks, pereina ir prirašo vienetų. Klausimas, kam tokiam suteikti balso teisę? Juk jis, net neskaitęs, žemina kuriantį žmogų.
Taip ir norisi tokiam duoti per snukį, veidu tokio abrozdėliu nepavadinsi, kad nustotų šnipą kišti ten, kur jo nė nelaukia, nes turi pereiti ir ištaisyti tokio berazumio elgesį.
Jūsų kūrinys yra labai šiltas, lyriškas, tad vertas gero balo.
Sėkmės ir nekreipkite dėmesio, čia yra vienas toks šlapiu skuduru trenktas, nesugeba pats nieko, tai pavydi kitam. Atleiskite, nes ,,jis nežino ką daro''.