Šaukimas

matiniai veidai kaip išvirkščioji
pusė išgaruotų
jeigu nesusigertų vėl į dirvą
visi pavidalai vienas po kito
kaip balta juoda ir nespalvota

kai norai įgeidžiai ir geismai
aptvaru užtveria septintą tvorą
visoms avims kada nors suskaičiuotoms
aš sapnuoju - skraistė nusileidusi
iš anapus akis uždengia

mėšlavabaliams sfinksams ibiams
jaučiams su žiedais inkrustuotais
deimantais nosyse ir šešiaakiams
katinams

kai pabundu kiekvieną naktį
kai mėnuo pasirodo iš šešėlio
ir tas šešėlis ima
plazdėti už užuolaidų
ir voras paukštėda nusivijęs
įlekia paskui peles į
aštuntą krosnį

girdžiu kaip varlę kvarkiančią
apuokę - kraupus jos juokas
pramušęs kemsynų devintą sluoksnį
tarp realybės ir tikrovės

toks tikras nesumeluotas
bekūnė fėja raudanti
savo sapnuose bando mane
vienu iš daugelio nežinomų vardų
prisišaukt