Aviniai traukiniai

naktimis
kai visus tuščius kampus
užlieja mistiška šviesa
beprotė pilnatis
skaičiuoju aveles

baltas po tris
juodas poromis
po vieną
šokančias per tvorą
(kur pasislėpęs miegas mintį audžia)
paskui jos vėl išsibėgioja

iš tolumos ataidi garsas traukinių
ir pradedu tada galvoti
gal veža keleivius
gal laiškus orą
gal sapnus
skaičiuoju menamus jų vagonus
kurie vis
rieda
rieda
rieda

išaušta rytas
atvežtas ilgiausiais bėgiais
tuo garvežiu
kurį
vairuoja
mano nemigos avis