Tokia diena!

Tokia diena, kad noris nusirengt
ir jaust, kaip vėjas pabučiuoja tavo būtį
taip noris būt vaiku, kuriam negėda būti
ir gert iš tavo rankų išprotėjusį rugpjūtį!

atnešk man saują tų cukrinių obuolių
Jaučiu net virpu - mūsų išsipildymas nunoko!
Neliesk, negeisk... palaukim lyg nakties
Lai ąžuolas iš naujo mus, lyg žalvarį, išlies
Ir bus lyg pirmą kartą to saldumo.

Dar priešaky visa diena! Taip noris nusirengt!
Ir prisiglaust prie upės lėto šalto kūno
Paskui pušų viršūnėmis pareit
Namo. Ir laukt nakties. Tebūna!