Mano žmonos kaleidoskopai

mano žmona
kaip balta tyla ligoninėje
chirurgas
pasiruošęs operacijai
kovoja su dulkėmis
užsidėjus pirštines
griežtai rimta šaltakraujiška
kaip liūtų tramdytoja
neduok Dieve
kas nors sutrukdys
tą šventą darbą
toks išmintingas veidas
myliu savo rimtą žmoną

mano žmona eina gatve
linksma ir grakšti
kad sutiktos moterys
šnypščia lyg katės
ir išriečia kaklus
stoja pravažiuojančios mašinos
vyrai rodo nykščiais į saulę
atrodo kad debesys pražydo
nušvinta spalvomis mūsų fontanas
paverčia nuolankiu avinėliu
draikosi padangėje
švelniausios skraistės
myliu savo  linksmą žmoną

kartais pasakau
kažką nelabai pagarbiai
atrodytų kils skandalas
iki padangės
ankšta bus  namuose
tik Dievas žino
kokiu sunkiasvoriu traukiniu
atbildės jos pyktis ir rūstybė
bet prieinu
ji tyliai verkia
virpa jos pečiai
kaip aš myliu savo žmoną.