Vaizdinija

neribojamas nei prasmių nei laiko
ateinu čia kada panorėjęs

kiekvienam sapnui po sapno voką
po vaško žvakę akims
užantspauduoti ir po klastotę

visoms klastotėms kurias esame
suklastoję siūlau po nosinę
langinėms užverktosioms
nusišluostyt ir po tostą - kad
jūsų suklastotųjų klastotojams
jus klastoti niekuomet nenusibostų

klausyk ar tu girdi kaip sminga
šviesos padangėse lyg atoluos
tik negęsta pokalbiai - sodžių avinai balti 
preparuojami ant altorių

o zuikis patekęs į sapno spąstus
nusigriaužia koją

ir netgi sakyčiau atvirkščiai - iš
kiekvieno suokalbio žiebiasi
naujos kalbos formos

beje aš kitaip negaliu
mintu tik savomis iliuzijomis
semtis iš kitapus neišmokau
o gal tam ką vos vos įregiu bent
kartais
kas kartą lemta tik dar labiau
notolti

dviem kąsniais musę sudorojęs
lašais rasos noriai mėgaujasi voras

trupa nakties stuburas
senajam dorai nesunykus
pasaulis naujas stojas ir alsuoja
taip begėdiškai ir godžiai
lyg mergelės kūnu
žygiuotų nykštukinė armija
iš terakotos

meldynuose lyg pakerėtos
sujuda ir čia pat nurimsta žuvys

kur einame visa ką tik
susapnuojame
visur mums šventyklos
visur lengvas midaus nuodas
veiksmai ir poelgiai
prieš kuriuos dar nesurastas
antidotas

visa kur nesunkiai randame
ką širdimi lengva galėtume
paaukoti imame su savimi

ganykloje lyg karvė sumauroja
mes esame jauni patrakėlės ir išdykėliai
paskendusi mieguose nuo trimito garso
beskausmio širdies smūgio pakirsta
krenta dar viena ožka

taip baigiasi visiems
kurie pernelyg savimi pasitiki
kurie pamiršta išgerti validolio
taip baigiasi arba prasideda
pasaulis naujas vasarvidžio
sapne prieš lietų

nežinia kažkelinta sumirga
kosminė stotis o kažkam
tik jonvabalių keliai
visomis kryptimis šakojasi

pro žemę pralekia
milžiniškas meteoras
ir vėl nepastebėtos
lieka jo ryškaus nimbo sporos

regis kaip tik tai ko norėtum
nuo rūkuose išbrinkstančių
lapų ir šakų sirupe prasmių
sunokusi vaizdinija varva oriai