neberijuskai dūžta žodžiai
vėjas juos nešioja
raudas maldas
ir juoką krištolinį
skambantį tyloje
visi sukrito
į savas spalvas
Ir lekia kosmosu
kur laiko viesulas nuneš
šviesi jėga
galbūt
ir buvo mūsų Dievas
ką išmeldėm
tylėjom ir išsikalbėjom
gal amžinybė
tai tylus erdvėj skridimas
kur laukia pagrindiniai žodžiai
sugrįžę
iš Šventosios žemės piligrimais
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2020-07-23 10:52
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-24 10:38
Man gera jus skaityti. Palyginimai svarūs, iš gelmės iškelti.
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-24 08:41
jėga šviesi galbūt
ir buvo mūsų Dievas ką išmeldėm tyla išsikalbėjom Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-23 20:48
kai dūžta žodžiai
vėjas juos nešioja raudas maldas ir juoką krištolinį sukritę į savas spalvas kosmosu lekiame kur laiko viesulas nuneš šviesos jėga galbūt ir buvo mūsų Dievas mes meldėmės tylėjome kalbėjom 3 Nesupykit už pasiūlymą. Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-23 15:20
visi sukrito
į savas spalvas Ir lekia kosmosu kur laiko viesulas nuneš... - aha:) nežinau, kaip si šventąja žeme, bet Dievas yra... meilė, ir iš žmogaus kuri, - taip pat. Yra čia to gėrio Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-23 11:01
Labai gražiai. Paparastai mėgstu ignoruoti, ar net pašiepti bet kokius dievybių ar maldų vaizdinius, tačiau šitas pamąstymas kažkaip visai gerai susiskaitė.
Pirmo posmo paskutinę eilutę užbaigčiau su "tyloj" vietoje "tyloje". |
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |